1. |
Šaknukės
04:00
|
|||
2. |
Kožnas grybas
02:37
|
|||
kožnas grybas
turi savo
grybautojų.
čečevykas,
ruduokė,
bobausis,
kazlionka,
slidukas,
varnėkas,
lepeška,
gudukas,
raudonikis turi – aha...
in kašikucį krauni
lėtai,
per šnerves
smelkias
pušyno kvapai.
jei jau vienų
radai,
apsidairyk akylai,
ba gali būc, kad
aplinkui cyko
pulkai.
mažutukus palik –
testa auga nūnai,
kad būt kitam
grybautoju kų rauc,
ba tūlas mėgsta
pilnų kašikų
miškan prisikrauc.
kožnas grybas
turi savo
grybautojų.
geltonikis,
samanėkas,
lietsargucis,
kiškio grybas,
juosvažvynis raudoniulis,
kalpokas
ir baravykas.
beržinis, paberžinis,
beržinis, paberžinis – aha...
tai kabgi pasdaryc
grybienį –
tų skanių vakarienį,
kadu ciek daug
grybų parsinešta namo?
grybus raik išdarinėc
ir gerai nuplauc,
puodan vandenio
užvyrc
ir bul’bukes tį pat
pakrauc.
tadu dėc grybus,
ir kol’ tį viskas
burbuliuos,
spakainiai pašucyc
cibulius
su morkvom an
skarvados.
viskų tan puodan,
o iš paskos
druskytės,
pipirus,
pasmokavoc,
dargi indėc
babkavus lapelius,
pagardzyc
žolałėm
ir pražilyc
smetonu.
paci garduma.
|
||||
3. |
Vai tu girala
03:43
|
|||
vai tu girala,
girala žalioji,
pilna raibų
paukštelių.
ca ir gegułė
šakom lakiojo,
ca raiba
pakukavo.
vai tu girala,
girala žalioji,
pilna raibų
paukštelių.
ca ir gegułė
lizdelį suskrovė,
ca raiba
pakukavo.
cik sukukau man
kažkas in ausis –
atsibundu sau
iš kairės, o
po ciesiai
vis dar sapnuoju pro
atvertas duris,
kad išainu
laukan ir stoviu
basas an rasos,
kvėpuoju ir
linguoju
pamažu in taktų,
biskį suraukis
kaktų,
dar nesuprasdamas
gerai –
ar aš pabudzis,
ar sapni
devyniažiedzių
pilnan sodi.
vai tu girala,
girala žalioji,
pilna raibų
paukštelių.
ca ir gegułė
šakom lakiojo,
ca raiboji
uliojo.
vai tu girala,
girala žalioji,
pilna raibų
paukštelių.
ca ir gegułė
lizdelį suskrovė,
ca raiba
pakukavo.
ir iškukau
raiboji gegułė
iš kukucio
plunksnas tris.
jos krito,
man inkrito
in akis.
ir ėmiau trync
ir pamatiau,
ko dar nematis:
an dzidziulio
kalno stovi
dar dzidesnis
čiudnas medzis.
o to medzio
šakos rangos
kap gyvatės
in visas šalis,
o tosa šakosa
lizdas, o tan lizdan
paukštelis,
o to paukščio
akys žiba kap
lepeškos
po lietucio,
o to paukščio
snapi –
keturi maži
juodai raudoni
būžukai,
užpakalukus
surėmį,
rokuojas
ir dainuoja
cykiai ramiai –
aidzi šilai.
vai tu girala...
|
||||
4. |
Juodzi kacinai
03:25
|
|||
juodzi kacinai
geltonų pienių lauki
iškėłį savo vuodegas
virš viksvų
jieško pelukės
katrų suvuodė sapni
gułėdami
an minkštos
Marytės sopkės
an tos pacos sopkės,
an katros Marytė gėrė kavų
su kondensopki
skaicydama žurnalų
apė kitų svieto galų,
tįnai už jūrių marių,
kur žmonys gyvena
biski kiteipos,
negu mes papratį ca.
pas juos kitų spalvų pančekos,
kitoki čeverykai,
tįnai kitokios gėłės
ir nigdzi nebūna žiemos.
tįnai nėra krapelių,
nežydzi obelaitės,
nedzygsta baravykai
ir žemuogių tį nėra.
užtat noksta papajos,
visokios marakujos,
o avokadai griecininiai –
nor an riekės tepk.
tįnai kitep rokuojas,
kitoki tį paukštukai,
tįnai tavi miškan gali
nutrūčyc smauglys.
tįnai kitep dainuoja,
kitep ir tancavoja,
ciktai čiudnas dalykas:
kacinai tį...
tį irgi būna juodzi.
juodzi kacinai...
juodzi kacinai
Marcinkonių stocin
iškėłį savo vuodegas
virš visko
jieško pelukės
katrų suvuodė sapni
gułėdami
an minkštos
Marytės sopkės
|
||||
5. |
Busilo dzubas
04:38
|
|||
...kas tį per visų
sodzų klekecina
kas tį
busilo dzubas
kas tokį dzidelį
lizdų suskrovė
kas tokį
busilo dzubas
kas tį varlas
galabina
kas tį
busilo dzubas
kas tį mergom
vaikų prinešojo
kas tį
busilo dzubas
tai kap mes iškįsim
ligi Busilinių
be busilo dzubo...
o ...vienų ankscyvų
pavasaro rytų
jiei parłėkė
parmojavo
parplasnojo
labai iš toli
net iš Agipto žamės
iš nevalios namų
ciei mūsų sodzaus
busilai
pargrįžo
ir suka ratus
ale vis ciek nerado
savo gimtojo lizdo
ba
sana tuopa
su busilų buveini
nupjauta kap nebūta
tai jiei nuslaido
an žamės
pastovėjo suglaudį dzubus
pamindzikavo
nuog kojos an kojos
pasrokavo
tadu pakilo in dangų
ir susnešė
naujų lizdų
kitan sodzaus galan
ciesiai an sano medzinio
kryžaus
kiba nenupjaus
kiba neišardzis
kiba...
o kitų rytų
...sklandzoja varłės
po sodzų
palei balas
sklandzoja varłės
ale ne pacos
o busilo dzubi
arba gurklin...
kas tį...
|
||||
6. |
Pamėgyk
02:59
|
|||
pamėgyk
nugi pamėgyk
kokį posmų
sudėc šnektu
kadu lankstos
liežuvis langviai
kap atsikeli ryti
pyrmų mįslių
pasgauni galvon
ir kap siūlai tavi
mezgas
meta
atgal’
in kalnukų
kur po žołi
vartos
kniūpsciais
žodzai pirmi
pamėgyk
nugi pamėgyk
kokį posmų
sudėc šnektu
pabindzyc
pilniavocinį,
paliumpyc
sakycinį,
pamūglyc
kukucinį,
kadu lapsi akim
kap ašerys,
kol’ kliuksi
rycinė kavukė,
ryto ratų ricimai
pyragaicio gurinukais
ricinas,
kol’ pyrmų mįslių
pasgauni galvon.
ir kap siūlai
tavi mezgas,
pina, vejas, meta
atgal’
in kalnukų,
kur po žołi
šaknukė judzinas vingri,
kūsina pavyburiuoc,
pakadagugyc, paspraigyc
šnekucinį,
pašnaryc paparcynus
tį, tį,
tį, kur špokuciai dziubina
tų saldzių slyvų.
pilnas klumokucis
dzyvų.
širdela,
tu mano vuogela
saldziausia?
ale gi širdela,
tu mano vuogela
saldziausia,
po katruoj krūmu
slimokai su sartukėm
šoka tancių?
kap atsikeli ryti
pyrmų mįslių
pasgauni galvon
|
||||
7. |
Kur nėra
04:38
|
|||
pašaukė – nuvejo,
pabandė – neciko,
grįžo – nerado vietos tos,
iš katros išejo,
tį jau buvo kitas:
– tuščia jo, – sako,
– būk.
kas nor visadu
turi būc,
pasjieškosu tį,
kur nėra.
ale kad nėr tįnai,
kur nėra,
nog tadu jieško
kur jam būc.
nułėkė – pamatė,
pasjėmė – parejo,
aina ir barsto pakełėn.
kėzlina in viršų,
šlicina in apacių,
o paskum šmurkšteli
ciesiai vidurin.
an pirštų galukų,
an bedugnės krašto,
stovėjo,
laukė tris nakcis.
iš dzidziulio rašto
išejo iš krašto
ir pablūdzino
in visas šalis.
ricinas, rieda,
kur aina –
tį gieda
kol’ ataina pilnacis.
pilniavoja bandų,
laižosi randų,
cioplina spalgenas,
bovina žvėris.
daro kų neraikia,
raikia ko – nedaro,
juokias pro debesus,
liuosina mazgus.
inkasė in žamį
du medziniu kuolu,
užmetė tracių –
jau turi vartus.
nog ankscyvo ryto
braidzioja po pievų,
jieško raktažołės
nog savo spynos.
visa, kų surado –
pamiškėn grybų.
bent jau turės
kuom pamojuoc.
|
||||
8. |
Augc
02:48
|
|||
augc
kad ir per
vazonėlio dugnų,
laukc,
kadu sudzygs plunksnos,
šokc
žemyn galvu –
minkštas vanduoj
pasciks...
iškrisc iš rėmo
nieko tokio,
jei in vandenį,
kuris teka.
po cyltu,
matiau,
kaupei drąsų
nunešč žinukį in
kitų savo pusį...
tį, kur
tep jautru, kadu
tep noris kaukc!
augc...
iškrisc iš lūpų
nieko tokio,
jei in vandenį,
kuris teka.
po cyltu,
matiau,
kaupei drąsų
nunešč žinukį in
kitų savo pusį...
tį, kur
tep jautru, kadu
tep noris kaukc
in Mėnulį
|
||||
9. |
Ugnies namai
05:53
|
|||
šakos nuogos,
kelukas sukas
už miško,
upė per tavo
akis.
smakas prarijo
viskų,
liko ciktai nakcis.
tamsu, ale aic
nedaug,
kryžiai palydzi.
ciej, kur raudonai
žydzi,
ugnies namai –
jų pelenai
balci baltai
pakavos.
Karas
degtukų
dėžutėsa.
šakos nuogos,
kelukas sukas
už miško,
upė per tavo
akis.
smakas prarijo
viskų,
ale liko vilcis.
tamsu, ale aic nedaug...
|
||||
10. |
Nudziūvo beržas
01:00
|
|||
...iš niekur nieko
nudziūvo beržas
patvorin
kiba raikėjo
persodzyc medzį
kiemo vidurin...
|
||||
11. |
Sraigės
02:58
|
|||
suklupis prieg
žydzincių vasaros
kojų,
in kašikučį
renkanc rugpjūcio
žvaigždes,
insklausis
girdziu, kap
žołės svyruodamos
vėjyje šlama
mįsłas.
jos nuves –
nubėgsiu
jievaro cyltais,
kur auga tavo
paslapcis,
ir nakcis virs
dzienu, katroj
švelniai suteka
bitėm in akis.
o rudenį dangu
nieko neprikiši,
gal’ cik lietų,
mes suscikom
lyg
terp
kitko.
ir iškritau
iš savo lūpų
ciesiai tau
in ausį,
o iš cikro
tai
in
širdzį.
ragis, kad paciu
čėsu,
mislinu, paciu
čėsu.
giedu sūkurėlius
ir verkiu
kikendamas,
visos mano
bėdos šiandien
baigės.
užgiedojo net
sraigės.
|
||||
12. |
Važuoja Kukucis
04:45
|
|||
važuoja kukucis ir
šneka, kokia
Dzūkija panaši
in Dzūkijų.
ir pušys tokios,
kap pušys cikrinės,
ir samanos – visai
kap samanos.
ir debesys plaukia balci,
ir dūmoja kukucis:
iš kur toj visa Dzūkija
tokia panaši,
panaši in savi
ir tep primena
karvės akis.
važuoja kukucis ir
stebis, kokis
rudenėjancis oras
aplinkui pušis,
o dangus va tokis,
o kelucis tas pats –
vinguriuoja tįnai,
kur žinai, kų surasc.
ir debesys plaukia balci,
ir dūmoja kukucis:
iš kur toj visa Dzūkija
tokia panaši,
panaši in savi
ir tep primena
geltonas gonkas.
važuoja kukucis ir
mena, kokia
susraukšłėjus jo
bobułės ranka,
kap deda ji malkų
in pecių lėtai,
ir kap ji
nesbijo vugnies.
ir debesys plaukia balci,
ir dūmoja kukucis:
iš kur toj visa Dzūkija
tokia panaši,
panaši in savi
ir tep primena
gėłėtų skepetų.
važuoja kukucis, ir
auga sparnai,
ir kyšo pro mašinos
langus jų galai,
ir šypsos ėgliai pakełėn,
ir pucia vėjas,
virpina dūšių.
ir debesys plaukia balci,
ir dūmoja kukucis:
iš kur toj visa Dzūkija
tokia panaši,
panaši in savi
ir tep primena
liepto lantas.
|
||||
13. |
Prigimcinė
03:33
|
|||
man indomu, kokis
tas skonis
prigimcinės šnektos,
inmaišytos in
buzų šiandieninį,
kap pliumpteli
dzimnas žodzis
in kacilų,
kokios turėt būc
rogės,
kadu nebesninga?
kap pabindzyc
šaknukį, kadu
ji biskį minga?
sminga dūšion
kokis tai jausmas
ilgesingas,
mūkla, pekla,
visko ciek daug,
viskas akimoju
dyžia margais
krioklukais
tapšnukų akivarai,
ale gi vis ciek
žavinga, kad
mus vis dar
sujūngia
lūpų kampucių
vingiai.
šak
tamsi nakcis
padabos mincis,
o išejis ryti
pažūrėk an
rasos,
kap ricinas
saułė,
padalyta
in tūkstancį vienų
lašukų,
an stiebukų
stuku stuku,
sprūsta
akimirka iš lūpų.
žvirblis delni,
briedzis miškan,
miškas už rūko,
rūkas sklaidos,
o tį pievon
sėdzi dzūkas:
vienu akim
rauda,
kitu
juokias
ir dainuoja apė
rūtas,
kabancius sodus,
vingiuotus kelukus, apė
ruginės duonos raugų,
prauda,
dar ir apė girių, girełį.
oi didi didi
girios medeliai,
maži mano brola(liai).
voi vužaugs užaugs
mano brolaliai,
iškirs girios mede(lius).
giružėn kirto,
pagirėj tašė,
prie vieškełėlio
statė,
ir atejo
sutema,
nakcižibis
atskridis klausia:
kų cia darot?
šiciek daug
dangaus atdarot,
o paskum išvarot?
kad ir nori
neišmesi žodzio
iš giesmės,
medzin krūnksi
juodas paukščis
varnų giminės.
vėjas grajina
medzių šakom
ir lapais vėjas pucia
kamino dūdų,
pirštų galais bobułė
bliūdu muša bliuzų.
vėjas neša
muzikų per paparcynus
in pacius žvaigždžynus,
tį,
kur vėjo nebėra,
cik muzika cykumos.
muzika cykumos.
mano skudučiai
auga miškan, bet
tįnai mažai būnu,
ba miestan
auga reikalai,
tep ir džyrinu
terpu samanų ir
bordiūrų,
durų durų,
per cyltų, per upį,
vis pakeldamas
galvų primenu sau:
aukštas dangus –
lazda turi du galus,
aukštas dangus –
lazda turi du galus.
tep kap ir upė –
vienas jūron, o kitas –
po kalnuku.
|
||||
14. |
Tokį rytų
01:58
|
|||
...tokį rytų
cik šitokį
cykų
rudenio rytų
saulai smelkiancis
pro šakas
stovėc
po antanini
ir klausyc
kap noksta
oboliai
stovėc
ir nekvėpuoc
ba ir pac noksci
iš tos gerumos...
|
Streaming and Download help
If you like Rokas Kašėta, you may also like:
Bandcamp Daily your guide to the world of Bandcamp